Išorinių akumuliatorių gabenimas lėktuvais: ką svarbu žinoti keleiviams?

Natūralu, kad ruošiantis skristi lėktuvu iškyla nemažai klausimų, ypač jei nesate dažni skrydžių bendrovių klientai ir į tolimesnes keliones orlaiviais išsiruošiate ne taip dažnai.

Internete gausu paieškų, ką galima ir ko negalima gabenti lėktuvu. Daugelio skrydžių bendrovių dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltyse neretai galime rasti užklausų apie elektronikos prietaisų ir jų įkroviklių/baterijų/akumuliatorių gabenimą. Tad šį kartą panagrinėsime, ką svarbu žinoti gabenant fotoaparatų, kompiuterių bei telefonų baterijas ir išorinius įkroviklius.

Esminis kriterijus – prietaiso akumuliatoriaus galingumas

Nors lėktuvų keleiviai puikiai išmano leidžiamų ir draudžiamų gabenti daiktų reikalavimus, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl nežinojimo tenka papulti į ne itin malonią padėtį, bandant išsisukti iš keblios situacijos.

Taigi, mūsų šalyje galioja esminis draudimas registruotame bagaže skraidinti didesnio nei 100 Wh (vatvalandžių) galingumo prietaisus su ličio baterijomis (mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, fotoaparatus, nešiojamuosius elektroninius prietaisus (įkroviklius, atsargines ličio baterijas, geriausiai žinomas tiesiog kaip power bank). Visus išvardytus prietaisus galima gabenti tik rankiniu bagažu, t. y. pasiimti į lėktuvo saloną.

Skirtingos taisyklės taikomis skirtingos talpos baterijoms:

• Iki 100 Wh baterijos. Ne daugiau nei 100 Wh išorines baterijas galima gabenti tik rankiniame bagaže.

• 100–159 Wh baterijos. Jei prietaisų ar išorinių baterijų galingumas nesiekia 160 Wh, tuomet baterijų gabenimą būtina suderinti su oro linijų bendrove. Analogiškai baterijos gali būti gabenamos tik rankiniame bagaže. Nešiojamiems įkrovikliams vežėjo leidimo gauti nebūtina.

• 160 ir daugiau Wh baterijos. Bet kokią bateriją/akumuliatorių, galingesnį nei 160 Wh, gabenti draudžiama. Pagrindinė draudimo priežastis – didesnės talpos baterijos didėjant slėgiui gali įkaisti ir pradėti plėstis, galiausiai užsidegti, tad tai kelia pavojų keleiviams. Daroma prielaida, kad mažesnės talpos prietaisai taip pat gali užsidegti, bet tikimybė – mažesnė, o ir dėl sprogusios baterijos kilęs gaisras lėktuvo salone būtų kur kas greičiau pastebimas. Tuo tarpu jei gaisras kiltų bagažo skyriuje, veikiausiai jis būtų pastebėtas tik gerokai išplitęs, taigi pavojus – daug didesnis.

Atkreipkite dėmesį: visiems prietaisams, kurie turi ličio baterijas, taikomi tie patys reikalavimai. Daugelį įprastų baterijų (pavyzdžiui, AA dydžio baterijos) taip pat rekomenduojama gabenti rankiniame bagaže.

Apie kitų akumuliatoriais įkraunamų prietaisų skraidinimą lėktuvais

Kaip savo tinklalapyje informuoja Vilniaus oro uostas, jei prietaiso galingumas neviršija 100 Wh, tuomet net iki 20 tokio tipo įrenginių galima skraidinti tiek registruotame, tiek ir rankiniame bagaže. „Air Baltic“ savo taisyklėse taip pat yra paskelbusi, kad iki 100 Wh ličio jonų baterijas ir prietaisus su tokios talpos baterijomis leidžiama gabenti tiek registruotame, tiek ir rankiniame bagaže. Tiesa, ličio kiekis baterijoje neturėtų viršyti 2 g.

• Išmanusis bagažas. Pastaruoju metu vis populiarėja išmanieji lagaminai. Tai bet koks rankinis krepšys ar lagaminas, kuriame įdiegtos išmaniosios technologijos: GPS sekimo įranga, baterija, elektroninė spynelė, „Bluetooth“, „Wi-FI“ ryšys, elektroninės svarstyklės ir kt. Tad jei šiame lagamine integruotos ličio baterijos, jam galioja tos pačios taisyklės. Pavyzdžiui, bendrovė „Aerlingus“ apskritai neregistruos į skrydį išmaniojo lagamino, jei jo baterija bus galingesnė nei 100 Wh. Jeigu bateriją iš lagamino galima išimti ir gabentis į lėktuvo saloną, tuomet skraidinti bagažo nedraudžiama.

• Elektriniai paspirtukai. Oro linijų bendrovės atsižvelgia į elektrinių paspirtukų baterijų galingumą. Jei jos – ne galingesnės nei 160 Wh, paspirtuką gabenti galima. Tačiau daugelis paspirtukų turi kur kas galigesnes baterijas, tad automatiškai tokia transporto priemonė priskiriama prie draudžiamų skraidinti.

• Bepilotės skraidyklės (dronai). Vėlgi skraidyklę galima gabenti rankiniu ir registruotu bagažu, tačiau jos baterijos talpa turėtų būti iki 100 Wh. Turint 100–160 Wh galingumo skraidyklę, būtina gauti gabenimo leidimą iš skrydžių bendrovės, ir tokiu atveju prietaisą teks pasiimti į lėktuvo saloną. Jeigu skraidyklės baterija (kaip ir bet kurio kito prietaiso) – galingesnė nei 160 Wh, ją skraidinti draudžiama tiek registruotame, tiek ir rankiniame bagaže.

• Elektroninės cigaretės, IQOS. Visų tipų elektronines cigaretes galima gabenti tik rankiniame bagaže. Skrydžio metu reikia apsaugoti el. cigaretes nuo netyčinio įsijungimo, skrendant negalima jų įkrauti ar tuo labiau naudoti.

Kaip saugiai gabenti akumuliatorius ir baterijas lėktuvo salone?

Norint, kad pavojingiems priskiriami daiktai (pavyzdžiui, elektronikos prietaisai, dūžtantys daiktai, skysčiai ir kt.) saugiai pasiektų kelionės tikslą, o ir nepadarytų žalos skrydžio metu, juos būtina kruopščiai supakuoti, laikantis bendrųjų taisyklių.

Skrydžių bendrovių taisyklėse numatoma, kad, gabenant bent 2 ličio jonų baterijas, jos turėtų būti atskirai supakuotos ir apsaugotos nuo trumpojo jungimo. Baterijų gnybtai turėtų nesiliesti tarpusavyje, prie kitų baterijų gnybtų bei prie metalinių daiktų.

Kaip elgtis oro uoste gabenant elektronikos prietaisus su ličio baterijomis?

Į oro uostus atvykti iki skrydžio likus bent 2 val. rekomenduojama ne atsitiktinai: dažniausiai nemažai laiko sugaištama atliekant aviacijos saugumo patikrą. Viena dažniausių situacijų – keleiviai pamiršta iš rankinio bagažo, o taip pat kišenių išsiimti elektronikos prietaisus ir jų akumuliatorius, todėl patikros laikas pailgėja.

Visus elektronikos prietaisus – nuo išmaniųjų laikrodžių ir fotoaparatų iki planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių – reikia nusisegti, išsiimti iš rankinio bagažo ir sudėti į specialias dėžutes.

Kokie reikalavimai taikomi gabenant baterijas kitų šalių oro linijomis?

Bendromis taisyklėmis vadovautis nepatartina, todėl norėdami sužinoti, ar jūsų pasirinkta skrydžių bendrovė leidžia gabenti turimą prietaisą ar išorinę bateriją, nuodugniai išstudijuokite daiktų gabenimo taisykles. Be to, skrydžių taisyklės nuolat kinta, tad prieš kiekvieną skrydį jas reikėtų perskaityti iš naujo.

Europoje dažniausia galioja identiškos taisyklės. Renkantis skrydžius iš ir į JAV reikėtų žinoti, kad šios šalies Nacionalinio saugumo departamentas yra paskelbęs, jog mažesnio galingumo išoriniai įkrovikliai taip pat gali būti gabenami rankiniame bagaže, o registruotame bagaže juos skraidinti draudžiama. Daugiau informacijos apie ličio baterijų skraidinimą galima rasti šiame puslapyje.

Taip pat JAV skrydžių bendrovės rankiniame bagaže leidžia gabenti didesnės nei 100 Wh talpos baterijas turinčius įrenginius ir įkroviklius. Taisyklėse numatyta, kad rankiniame bagaže galima turėti vieną atsarginę bateriją, neviršijančią 300 Wh, arba 2 atsargines baterijas, kurių kiekvienos galingumas – ne didesnis nei 160 Wh. Tokiu atveju taip pat būtina gauti skrydžių bendrovės patvirtinimą.

Kaip apskaičiuoti Wh?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad toli gražu ne ant visų prietaisų, o ir ne visų oro linijų svetainėse rasite Wh reikšmę. Pavyzdžiui, Kinijos pietų oro linijų bendrovė viename vaizdo įrašų pasidalijo informacija, kad rankiniame bagaže galima gabenti iki 20 tūkst. mAh (miliampervalandžių) galingumo nešiojamąsias baterijas. 1000 miliampervalandžių (mAh) – tai 1 ampervalandė (Ah). 1 Wh = 1 V × 1 Ah. Vadinasi, Rytų šalyse galima gabenti iki 200 Wh talpos baterijas (palyginimui, Europos ir JAV skrydžių bendrovėse – 20 proc. mažesnio galingumo).

Apskaičiuoti jūsų turimos išorinės baterijos galią vatvalandėmis – gana paprasta. Tam reikia naudoti tokią formulę:

(mAh) / 1000 x (V) = (Wh)

Skaičiavimo pavyzdžiai pateikiami šiame tinklaraštyje.

Taigi, apibendrinant, jeigu nesate tikri, ar tam tikrą prietaisą su ličio baterija ir išorinius įkroviklius galima gabenti, vadovaukitės oro uostų ir aviakompanijų tinklalapiuose pateikiama informacija. Beje, skirtingos oro linijos bagažui gali taikyti kiek skirtingus reikalavimus. Nepasitikėkite forumais, socialinių tinklų grupėse ir panašiuose šaltiniuose pateikiama informacija, nes ji gali būti netiksli.